PATARIAME, REKOMENDUOJAME

       Rankų plovimas muilu ir vandeniu (procedūros trukmė 15–20 sekundžių)

Karščiavimas – tai būklė, kai kūno temperatūra pakyla daugiau nei 38 °C. Karščiavimą dažniausiai sukelia virusai, kartais bakterijos. Virusinių infekcijų gydymui antibiotikų nereikia, nes antibiotikai virusų negydo. Antibiotikai skiriami esant bakterinei infekcijai.

Karščiuojantis vaikas

Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad Jūsų vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų metu nėra kenksmingas. Iš tikrųjų jis padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su infekcija. Vaiko temperatūra bus normali, kai visiškai išnyks infekcija. Karščiavimo mažinimas reikalingas tuomet, kai temperatūra yra didesnė negu 38.5 °C arba vaikas dėl padidėjusios temperatūros blogai jaučiasi.

ATMINTINĖ TĖVAMS

• Reguliariai girdykite vaiką skysčiais (duokite arbatų, vandens, mineralinio vandens). Kuo vaikas labiau karščiuoja, tuo daugiau skysčių jam reikia išgerti. Nesijaudinkite, jei Jūsų vaikas šiuo metu atsisako valgyti, svarbiausia – gauti pakankamą skysčių kiekį.
• Prižiūrėkite, ar nėra skysčių trūkumo požymių, tokių kaip: sausa oda, vangumas, vėmimas, acetono kvapas iš burnos, sumažėjęs šlapinimasis, mieguistumas. Vaikams skysčių trūkumas pasireiškia gana greitai.
• Stebėkite vaiką, ar neatsiranda bėrimų. Atlikite „stiklinės testą“:
  •• stipriai prispauskite skaidrią stiklinę prie bėrimo vietos. Jei per stiklą matote bėrimą, kuris neblunka ir neišnyksta, nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą;
  •• jei bėrimas, prispaudus stiklinę, sumažėja ar išnyksta, tuomet greičiausiai jis nėra pavojingas, tačiau toliau atidžiai stebėkite vaiką, nes jo būklė gali keistis.
  
  

• Nemažinkite vaiko temperatūros vaistais, nebent karščiavimas yra didesnis kaip 38.5 °C ir / ar Jūsų vaikas blogai jaučiasi, skundžiasi skausmais (pvz., galvos, gerklės, raumenų-sąnarių) arba jam yra buvę karščiavimo sukelti traukuliai, jis turi įgimtą širdies ydą ar encefalopatiją.
• Nuo temperatūros ir (ar) skausmų skiriami ibuprofenas arba paracetamolis. Medikamentai dozuojami pagal svorį. Vienų metu naudoti abiejų medikamentų nerekomenduojama, nes jų veikimo efektas yra panašus. Jei kyla temperatūra ar išlieka skausmai, vieną preparatą rekomenduojama keisti į kitą kas 4 valandas (pvz., iš pradžių davėte ibuprofeno → esant poreikiui po 4 val. galite duoti paracetamolio → išliekant poreikiui / simptomams po 4 val. vėl duokite ibuprofeno). Abu preparatus atskirai rekomenduojama skirti ne daugiau kaip 4 kartus per parą. Venkite duoti sudedamuosius preparatus (Gripex ir pan.), nes jų sudėtyje dažniausiai būna paracetamolio (nerekomenduojama viršyti paros normos).
• Įtariant gripą (gripo sezono metu), per 3 paras nuo susirgimo, rekomenduojama atlikti gripo testą (sezono metu greitųjų testų galima įsigyti vaistinėse) ir, esant teigiamam atsakymui, iki 3 parų nuo susirgimo pradžios kreiptis į gydymo įstaigą specifinio gydymo.
• Įtariant COVID-19 infekciją, rekomenduojama atlikti greitąjį testą savikontrolei (testų galima įsigyti vaistinėse), esant teigiamam rezultatui, aktyviai taikyti simptominį gydymą ir stebėti ligonio būklę.
• Papildomos priemonės, kurias galima taikyti mažinant karščiavimą:
  •• kūno vėsinimas (kūdikį ir labai mažus vaikus išrengti, vengti kūno kaitimo). Labai mažų vaikų kūnas dar neprakaituoja, šilumos perteklius yra atiduodamas į aplinką;
  •• vyresniems vaikams galima dėti vėsius kompresus į sąnarių linkius (pažastis, alkūnių linkius, kirkšnis, pakinklių sritį), prie kaklo – ten, kur arčiausiai kūno paviršiaus praeina kraujagyslės.
  
  

• Stebėkite, ar neblogėja karščiuojančio vaiko būklė (ir nakties metu!). Jei vaikas tampa vangus net nukritus temperatūrai, blogėja sąmonės būklė, progresuoja mieguistumas, ryškiai blogėja bendra būklė – nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą. Jei vaikas net su aukšta temperatūra yra aktyvus, žaidžia, gerai geria skysčius – tęskite simptominį gydymą ir aktyvų stebėjimą.
• Aukštam karščiavimui išliekant tris ir daugiau parų, nepaisant taikomo aktyvaus gydymo ar progresuojant simptomams, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą dėl tyrimų atlikimo ir diagnozės tikslinimo, gydymo korekcijos.

ATMINTINĖ KARŠČIUOJANČIAM SUAUGUSIAJAM

• Dažniausia suaugusiųjų karščiavimo priežastis yra peršalimas arba virusinė infekcija.
• Vartokite 2‒3 l skysčių per parą. Kuo smarkiau karščiuojate, tuo daugiau skysčių reikia suvartoti. Rekomenduojama vartoti vandenį, arbatas, mineralinį vandenį.
• Antipiretikus (vaistus nuo temperatūros – ibuprofeną ir paracetamolį) rekomenduojama vartoti esant aukštesniam kaip 38.5 °C karščiavimui arba nepaisant temperatūros esant varginantiems skausmams: gerklės, galvos, raumenų, sąnarių.
• Pagal poreikį ibuprofeną arba paracetamolį rekomenduojama vartoti pakaitomis kas 4 valandas (t. y. jei iš pradžių išgėrėte ibuprofeno → esant poreikiui po 4 val. galite išgerkite paracetamolio → išliekant poreikiui / simptomams po 4 val. vėl vartokite ibuprofeną). Venkite sudedamųjų preparatų (Gripex, TheraFlu ir pan.), nes jų sudėtyje dažniausiai būna paracetamolio (nerekomenduojama viršyti 2 g paros normos):
  •• ibuprofeno paros dozė: 1200 mg/parą (400 mg x 3 k./d. arba 600 mg x 2 k./d.);
  •• paracetamolio paros dozė: 2 g/parą (500 mg iki 4 k./parą).
  
  

• Pagal poreikį taikykite kitų simptomų gydymą (slogos, gerklės skausmo ir pan.).
• Stebėkite odą dėl bėrimų. Atlikite „stiklinės testą“:
  •• stipriai prispauskite skaidrią stiklinę prie bėrimo vietos. Jei per stiklą matote bėrimą, kuris neblunka ir neišnyksta, nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą;
  •• jei bėrimas, prispaudus stiklinę, sumažėja ar išnyksta, tuomet greičiausiai jis nėra pavojingas, tačiau toliau stebėkite, nes būklė gali keistis.
  
  

• Įtariant gripą (gripo sezono metu) per 3 paras nuo susirgimo rekomenduojama atlikti gripo testą (sezono metu greitųjų testų galima įsigyti vaistinėse) ir esant teigiamam atsakymui iki 3 parų nuo susirgimo pradžios gauti specifinį gydymą.
• Įtariant COVID-19 infekciją rekomenduojama atlikti greitąjį testą savikontrolei (testų galima įsigyti vaistinėse), esant teigiamam rezultatui aktyviai taikyti simptominį gydymą, stebėti ligonio būklę, esant vidutinei ar sunkiai ligos eigai iki 5 parų nuo susirgimo pradžios gauti specifinį gydymą.
• Blogėjant būklei, progresuojant simptomams kreipkitės į gydymo įstaigą.

• Vartokite kuo daugiau skysčių. „Rehydron“ ar kitą peroralinės rehidracijos tirpalo ruošinį sumaišykite su vandeniu ir gerkite mažais gurkšneliais.
• Viduriuojant venkite gazuotų gėrimų, sulčių, pieno.Viduriuojant naudokite probiotikus, pavyzdžiui „Enterol“: vaikams po pusę pakelio 2‒3 kartus per dieną, suaugusiesiems bent po 1 kapsulę tris kartus per dieną.
• Nevartokite viduriavimą slopinančių vaistų („Loperamido“, senos lapų ir kt.).
• Dietos rekomendacijos:
  
  •• Maistą valgykite nedideliais kiekiais ir kramtykite lėtai, užvėrę burną, kad neprarytumėte oro.
  
  •• Maitinkitės daugiau baltymų turinčiu maistu ‒ ryžiais, virtais kiaušiniais, vakarykšte balta duona, skrebučiais, virta mėsa (jautiena, neriebia kiauliena), paukštiena (vištiena, kalakutiena), žuvimi (jūros lydeka, menke).
  
  •• Pasirinkite tinkamą maisto paruošimo būdą: maistą virkite vandenyje, sultinyje ar ruoškite garuose.
  
  •• Gleivingas kruopų sriubas (ryžių, grikių, avižų, kukurūzų) virkite vandenyje ar liesos mėsos, paukštienos, žuvies sultinyje.
  
  •• Į sriubas galite pridėti pertrintos mėsos, virto kiaušinio baltymo, pjaustytų daržovių (bulvių, morkų).
  
  •• Mėsa turi būti be sausgyslių, vištiena ir kalakutiena be odelės; iš mėsos ir žuvies gaminkite tyres, maltos mėsos patiekalus virkite vandenyje ar ruoškite garuose.
  
  •• Ryžių, avižų, grikių kruopų košę virkite vandenyje, galite įdėti truputį sviesto.
  
  •• Nerekomenduojama vartoti  šių maisto produktų: riebaus, sūraus, kepto, saldaus, rūkyto, marinuoto, konservuoto maisto; pieno produktų, įvairių sulčių; kvietinių, perlinių, manų kruopų; maisto produktų, turinčių daug skaidulinių medžiagų, laisvinančių vidurius: šviežių daržovių (kopūstų, rabarbarų) ir vaisių (obuolių, slyvų); maisto produktų, skatinančių dujų susidarymą žarnyne: vaisių (žalių obuolių, kriaušių, slyvų, vynuogių, avokadų), daržovių (pupelių, brokolių, ropių, žirnių, lęšių, kukurūzų, svogūnų, ridikėlių); maisto, gausiai pagardinto prieskoniais (pipirais, kariu, česnaku, actu, druska ir kt.); magnio papildų – magnis skatina viduriavimą.
  
  

• Aktyviai laikykitės rankų ir paviršių higienos (dažnai plaukite rankas, kelis kartus per dieną valykite dulkes drėgna šluoste).
• Stebėkite išmatų pobūdį – esant kraujui ar gleivėms, aukštam karščiavimui – kreipkitės į gydymo įstaigą.
• Savijautai negerėjant – kreipkitės į gydymo įstaigą.

Kai asmeniui nustatoma demencijos diagnozė, jam ir jo artimiesiems tampa itin svarbu gauti reikalingą pagalbą-informaciją ir palaikymą savo aplinkoje. Be šių dalykų kasdienybė gali tapti labai sunki. Ši brošiūra parengta kartu su įvairių sričių ekspertais ir asmenų, kuriems diagnozuota demencija, artimaisiais. Ji suteiks reikalingos informacijos, padės susiorientuoti ir paskatins priimti mintį, jog gyvenimas su demencijos diagnoze yra įmanomas. Galima prisitaikyti prie demencijos nulemtų pokyčių ir kuo ilgiau gyventi visavertį, orų gyvenimą.

ŽINGSNIAI PO DEMENCIJOS DIAGNOZĖS