Mūsų poliklinikos kineziterapeutė Dovilė Povilenskienė rubrikoje #KūnasPadėkos paruošė informaciją apie plantarinį fascijitą – kas tai per liga ir kaip ją atpažinti?
Ar pažįstamas jausmas, kai pirmasis žingsnis iš lovos primena aštrų dūrį į kulną? O gal kulno skausmas atsiranda po ilgesnio sėdėjimo, o darbo dienos pabaigoje tampa vis labiau juntamas? Tokie simptomai dažnai būna pirmieji plantarinio fascijito požymiai – vienos dažniausių kulno skausmo priežasčių.
Plantarinė fascija – tai tvirtas jungiamojo audinio raištis, jungiantis kulnakaulį su pirštų pagrindu. Ji palaiko pėdos skliautą ir sugeria smūgius vaikštant, bėgant ar šokinėjant. Kai ši struktūra nuolat patiria didelę apkrovą, joje atsiranda smulkių pažeidimų ir uždegiminių pakitimų. Tuomet išsivysto plantarinis fascijitas – būklė, kuri negydoma gali tapti lėtinė ir ilgainiui pradėti riboti kasdienį judėjimą.
Didesnę riziką susidurti su šia problema turi žmonės, kurie daug laiko praleidžia stovėdami ar vaikščiodami darbe, intensyviai sportuoja, turi antsvorio, avi netinkamą ar nusidėvėjusią avalynę. Įtakos gali turėti ir plokščiapėdystė, labai aukštas pėdos skliautas, sutrumpėję blauzdos raumenys ar pakitusi pėdos biomechanika. Dėl šios priežasties plantarinis fascijitas dažnai diagnozuojamas sveikatos priežiūros specialistams, pardavėjams, gamybos darbuotojams ir visiems, kurių darbas reikalauja ilgai būti ant kojų.
Dažniausiai plantarinis fascijitas pasireiškia šiais simptomais:
- aštrus skausmas kulno apačioje;
- stipriausias skausmas ryte, žengiant pirmuosius žingsnius;
- skausmas po ilgesnio sėdėjimo ar poilsio;
- sumažėjęs skausmas šiek tiek pajudėjus;
- diskomfortas, sustiprėjantis po ilgesnio vaikščiojimo, bėgimo ar fizinio krūvio.
Dažnai manoma, kad kulno skausmą sukelia kulnakaulio atauga, dar vadinama kulno pentinu. Tačiau iš tiesų skausmo priežastis dažniausiai yra ne pati atauga, o pažeista ir perkrauta plantarinė fascija. Ne visiems žmonėms, sergantiems plantariniu fascijitu, susiformuoja kulno pentinas, o ir pati atauga ne visada sukelia skausmą. Todėl gydant svarbiausia pašalinti problemos priežastį – sumažinti fascijos perkrovą ir atkurti taisyklingą pėdos biomechaniką.
Daugeliu atvejų plantarinį fascijitą galima sėkmingai gydyti ir jo išvengti. Tam svarbu rinktis pėdos skliautą palaikančią ir smūgius amortizuojančią avalynę, palaikyti sveiką kūno svorį, fizinį krūvį didinti palaipsniui bei reguliariai atlikti blauzdos ir pėdos tempimo bei stiprinimo pratimus. Pajutus pirmuosius simptomus taip pat rekomenduojama vengti ilgo vaikščiojimo basomis ant kietų ar šaltų paviršių.
Kasdien vos kelias minutes skiriant paprastiems pratimams galima sumažinti įtampą plantarinėje fascijoje ir pagerinti pėdos funkciją:
- rankšluosčio traukimas pirštais: ant grindų padėkite rankšluostį. Basomis kojomis traukite jį link savęs pirštais. Atlikite 2–3 serijas po 10–15 pakartojimų;
- padų fascijos tempimas: atsisėskite, sukryžiuokite skaudančią koją ant kitos. Ranka traukite pirštus link savęs. Tempimą laikykite 20–30 sekundžių, kartokite 3–5 kartus;
- kamuoliuko ridenimas: po pėda padėkite kietą masažinį arba teniso kamuoliuką. Lėtai ridinėkite nuo kulno iki pirštų, vietomis sustojant ir palaikant skaudamose vietose. Atlikite 1–2 minutes kiekvienai pėdai.
Jeigu kulno skausmas nepraeina, kartojasi ar trukdo kasdienei veiklai, nereikėtų laukti, kol problema taps lėtinė. Ankstyvas kineziterapeuto įvertinimas ir individualiai parinktas gydymas padeda greičiau sumažinti skausmą, atkurti normalią pėdos funkciją ir sugrįžti prie aktyvaus gyvenimo.
