Šiuolaikinis gyvenimo būdas vis dažniau pasižymi ilgu sėdėjimu, kuris tampa viena reikšmingiausių sveikatos problemų. Ilgalaikis fizinio aktyvumo trūkumas neigiamai veikia laikyseną, kraujotaką ir bendrą organizmo funkcionavimą. Sutrikusi limfotaka, padidėjusi raumenų įtampa, sąnarių sustingimas, nugaros skausmai bei sulėtėjusi medžiagų apykaita – tai tik dalis pasekmių, su kuriomis susiduria nejudrų gyvenimo būdą gyvenantys žmonės.

Mūsų poliklinikos gyvensenos medicinos specialistė Agnė Kungytė pabrėžia, jog su amžiumi neišvengiamai vyksta fiziologiniai pokyčiai. Vienas jų – sarkopenija, apibūdinama ne tik kaip raumenų masės mažėjimas, bet ir jų funkcijos silpnėjimas. Šis procesas prasideda maždaug nuo trečiojo gyvenimo dešimtmečio ir gali lemti prastėjančią laikyseną, sumažėjusį fizinį pajėgumą bei didesnę traumų riziką. Gera žinia, kad reguliarus fizinis aktyvumas, ypač jėgos ir pasipriešinimo pratimai, gali reikšmingai sulėtinti šiuos pokyčius.

Nors daugelis supranta judėjimo svarbą ir geba atpažinti kūno siunčiamus signalus, pasak A. Kungytės, praktikoje dažnai susiduriama su motyvacijos, laiko ar vidinio noro stoka. Tai rodo, kad vien racionalus suvokimas apie fizinio aktyvumo naudą nėra pakankamas veiksnys elgsenos pokyčiams.

Būtent todėl itin svarbu keisti požiūrį į judėjimą. Jei fizinis aktyvumas suvokiamas kaip prievolė ar pareiga, jis dažniausiai tampa trumpalaikiu sprendimu. Judėjimas, kuris nesuteikia malonumo, ilgainiui yra apleidžiamas. Priešingai, atradus individualiai tinkamą ir patrauklią judėjimo formą, fizinis aktyvumas gali tapti natūralia ir laukiama kasdienybės dalimi. Tai gali būti ne tik struktūruotos treniruotės, bet ir pasivaikščiojimai, šokiai, važiavimas dviračiu, baseinas ar kita mėgstama veikla.

Sveikatai palankus fizinis aktyvumas nėra vien sporto klubas ar treniruokliai – mums reikalinga natūrali šviesa, grynas oras ir buvimas po atviru dangumi. Natūralios šviesos intensyvumas yra gerokai didesnis nei dirbtinis apšvietimas, o tai daro įtaką smegenų veiklai ir cirkadiniams ritmams, lemiantiems mūsų bendrąją savijautą.

Gyvensenos medicinos specialistė Agnė dalijasi patarimais, kurie padės kovoti su sarkopenija ir paskatins jau nuo šiandien pradėti judėti daugiau:

• eikite pėsčiomis arba važiuokite dviračiu;
• naudokitės laiptais, o ne liftu;
• apribokite laiką, praleidžiamą žiūrint televizorių ir naudojant kitus ekranus;
• žiūrėdami televizorių naudokite bėgimo takelį arba kitus treniruoklius;
• sportuokite per pietus su savo bendradarbiais, šeima arba draugais;
• padarykite mankštos pertraukėlę darbe;
• pėsčiomis aplankykite bendradarbius, o ne skambinkite ar siųskite el. laišką;
• planuokite aktyvias atostogas, o ne tik poilsines keliones;
• naudokite žingsniamatį ir didinkite kasdienių žingsnių skaičių.

Sveikata – tai ne magija, o daugybės mažų žingsnių ir nuoseklaus darbo rezultatas.

Naudinga žinoti: daug įvairių nemokamų fizinio aktyvumo treniruočių galima rasti Vilniussveikiau.lt - Programos - Vilniaus visuomenės sveikatos biuras