Centro poliklinikos otorinolaringologė Greta Žiulpaitė sako, bet koks klausos susilpnėjimas, garsų pasikeitimas ar ūžesys ausyse yra signalas, kad būtina pasitikrinti. Pasak gydytojos, šiuo klausimu galioja auksinė taisyklė: „geriau be reikalo, nei per vėlai“.
Su otorinolaringologe G. Žiulpaite kalbamės apie ausų priežiūrą, dažniausiai pasitaikančias ligas, klausos patikrinimą ir vis dar stigmatizuojamus klausos aparatus.
Kokie klausos sutrikimai pasitaiko dažniausiai? Kas juos lemia?
Dažniausiai pacientams nustatomas neurosensorinis prikurtimas, kurį gali sukelti klausos nervo pakenkimas dėl ūmių ir ilgalaikių lėtinių kraujotakos sutrikimų, ūmios virusinės infekcijos, ūmios ar lėtines akustinės traumos (pvz.: sprogimas, šūvis, fejerverkai, koncertas, autosportas, darbas triukšmingoje aplinkoje), autoimuninės ligos bei genetiniai veiksniai. Staigus prikurtimas, dažniausiai būna vienpusis ir turi būti nedelsiant gydomas. Lėtinis prikurtimas paprastai pažeidžia abi ausis ir progresuoja metų metus. Neretai pacientus kartu vargina ir ūžesys. Rečiau diagnozuojami išorinės ir vidinės ausies įvairūs ūminiai ir lėtiniai pūlingi ir nepūlingi uždegimai, kurie, kai nekyla gydymo komplikacijų, sukelia laikiną klausos pakenkimą.
Ar ligos, susijusios su klausa, dažniau būna įgimtos ar įgytos?
Dažniausiai tai būna įgytos ligos. Įgimtas kurtumas nustatomas tik iki 5–15 proc. tiriamųjų pacientų.
Ar įmanoma kaip nors išvengti klausos sutrikimų? Kaip išlaikyti gerą klausą, ko reikėtų vengti?
Deja, genetinės prigimties pakeisti negalime, tačiau klausą traumuojančius veiksnius neretai galime apriboti. Derėtų saugoti savo ausis nuo tokių akustinių traumų, kaip ilgalaikis buvimas triukšmingoje aplinkoje, rūpestingai gydyti lėtines, ypač kraujotakos ir peršalimo, ligas ir nebūti abejingiems savo sveikatai.
Šiais laikais daug žmonių klauso muzikos per ausinukus ar ausines, ar tai sukelia kokius nors klausos sutrikimus?
Taip, ilgalaikis garsios, trankios muzikos klausymasis ilgainiui gali sukelti klausos nervo pažeidimus ir būti vertinamas kaip lėtinė akustinė trauma, todėl vertėtų muzikos klausyti įrenginių nustatymuose rekomenduojamu garsumu.
Kaip teisingai prižiūrėti, valyti ausis?
Pirmiausia, dera pabrėžti, kad per dažnas ir pernelyg intensyvus ausies valymas gali pakenkti. Įprastas intensyvus ir dažnas ausų krapštukų naudojimas pažeidžia apsauginį odos barjerą, dėl ko neretai tenka gydyti pūlingus ausies uždegimus arba tiesiog tai sukelia nuolatinį landos niežulį, padidėjusį jautrumą. Pacientai dažnai klausia, kaip pašalinti sierą iš ausų. Paprastai atsakau, kad ausų priežiūrai, valymui pakanka mažojo rankos pirštelio apsukto rankšluosčiu. Taip, pasitaiko nemažai atvejų, kai dėl individualios ausies anatomijos ar pernelyg gausios sieros gamybos susiformuoja kamščiai. Tokiais atvejais rekomenduoju nereceptinius sierą minkštinančius lašus į ausis, kurių galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje. Nesėkmės atveju, vertėtų kreiptis į gydytoją.
Ar klausa silpnėja tik vyresniame amžiuje?
Ne, ne tik. Tačiau senatvinis prikurtimas, t. y., kai susilpnėja klausos nervo funkcija, ypač aukštesniuose dažniuose, yra viena iš dažniausių brandžių ir vyresnių žmonių medicininių būklių. Su amžiumi vyrų klausa nukenčia labiau nei moterų.
Kas kiek laiko ar kokius simptomus pajutus vertėtų pasitikrinti savo klausą?
Bet koks klausos susilpnėjimas, garsų pasikeitimas ar ūžesys ausyse yra signalas, kad būtina pasitikrinti. Šiuo klausimu galioja auksinė taisyklė „geriau be reikalo, nei per vėlai“. Daugelis atvejų nėra skubūs, tačiau kiekvienas jų nusipelno specialisto ištyrimo ir būklės įvertinimo. Tais, atvejais, kai anksčiau nustatyti įvairūs klausos pakenkimai, būtina periodiškai atlikti klausos patikrinimus, kaip rekomenduoja gydantis gyd. otorinolaringologas.
Kaip vyksta klausos patikrinimai?
Pirmiausia naudojantis instrumentais apžiūrima ausies landa, patikrinama, ar nėra sieros kamščių, jei yra – jie pašalinami. Tuomet įvertinamas ausies būgnelis – jo spalva, struktūra ir kiti pakitimai. Klausos patikrai pirmiausia naudojami subjektyvūs tyrimai: žodžiu atliekama šnabždesio ir garsios kalbos patikra, atliekamais kamertoniniais mėginiais palyginamos orinio ir kaulinio girdėjimo galimybės. Galiausiai atliekamas audiometrijos tyrimas – specialioje izoliuotoje nuo aplinkos triukšmo patalpoje pacientui uždedamos ausinės, į kurias siunčiami skirtingų dažnių ir intensyvumo garsiniai signalai, o pacientas pažymi, kuriuos iš jų girdi. Taip objektyviai nustatomas klausos slenkstis arba klausos pažeidimas bei pažeidimo tipas.
Ar žmonės noriai tikrinasi klausą?
Taip, iš tiesų labai noriai. Džiugu, kad pacientai vertina ir saugo savo sveikatą ir drąsiai kreipiasi. Pasitaiko pavienių atvejų, kai pacientas subjektyviai jaučia klausos susilpnėjimą, tačiau atlikus tyrimus, jokio klausos pakenkimo nenustatome. Na, bet toks ir yra gydytojų tikslas – laiku nustatyti sutrikimus ir parinkti efektyvų gydymą.
Ar reikia šeimos gydytojo siuntimo, norint pasitikrinti klausą?
Taip, reikia. Nemokamas klausos (audiologinis) ištyrimas atliekamas kiekvienam privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamam asmeniui, turint nusiskundimų dėl klausos. Taip pat profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose, kai darbo pareigos susijusios su elektroakustinių ryšio priemonių naudojimu ar darbo sąlygos yra triukšmingoje aplinkoje. Taip pat asmenims, dirbantiems su slėgių skirtumais, pvz., aviacijoje, narams ir kitiems.
Kaip manote, kokiais būdais galima padėti adaptuotis prie aplinkos žmonėms, turintiems klausos sutrikimų, nešiojantiems klausos aparatus?
Tiesa, klausos aparatai, jų būtinybė, esant klausos susilpnėjimui, kaip vienam iš pagrindinių 5 žmogaus jutimų, vis dar ganėtinai stigmatizuojami, priešingai nei, pavyzdžiui, regos korekcija akiniais. Žmonės kartais net išsigąsta išgirdę, kad, norint vėl gerai girdėti, jiems reikės nešioti klausos aparatą tam, kad nereikėtų nuolat perklausti aplinkinių, ką jie pasakė ar nesmagiai linksėti pritariant, nors iš tikrųjų gerai nesuprato apie ką kalbama. Manau, kad tam labai svarbus visuomenės švietimas šiuo klausimu, kad klausos aparatas taptų visuotinai įprastas pagalbininkas kasdienybėje kiekvienam iš mūsų. Na ir, žinoma, labai svarbu akcentuoti, jog yra taikoma psichosocialinė integracija kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centruose.
Pabaigai norėčiau palinkėti: GIRDĖKIME VIENI KITUS IR BŪKIME IŠGIRSTI!
