Atėjus pavasariui norisi daugiau judėti ir skirti dėmesio savo kūnui. Kartu su mūsų poliklinikos kineziterapeute Dovile Povilenskiene pristatome rubriką #KūnasPadėkos, kurioje specialistė dalinsis su jumis naudingais patarimais, įžvalgomis, atskleis judėjimo be skausmo paslaptis ir pamokys pasirūpinti savo kūnu, kuris jums už tai tikrai padėkos.

Pirmojoje rubrikoje Dovilė dalijasi naudinga informacija apie kriaušinio raumens sindromą: kaip jį atpažinti, kas jį sukelia, kaip jį įveikti?

Skausmas, plintantis į koją: ar tikrai kalta juosmens išvarža?

Dažniausiai pajutę skausmą, tirpimą ar deginimą, plintantį į sėdmenį ar koją, iš karto pagalvojame apie juosmens disko išvaržą. Tiesa, juosmens disko išvarža gali būti viena iš priežasčių, tačiau svarbu žinoti: skausmas plintantis į koją ne visada reiškia išvaržą.

Viena dažnų, bet rečiau aptariamų priežasčių – vadinamasis kriaušinio raumens sindromas, kai kriaušinis raumuo spaudžia pro jį einantį sėdimąjį nervą (n. ischiadicus).

Pagrindinės priežastys

• Raumens įsitempimas ar spazmas: kriaušinis raumuo gali tapti įsitempęs dėl per didelio fizinio krūvio, traumos ar netaisyklingos laikysenos.
• Trauma: tiesioginis smūgis į sėdmenis, pavyzdžiui, kritimas ar avarija, gali sukelti raumens uždegimą ar patinimą.
• Anatominės ypatybės: kai kuriems žmonėms sėdmeninis nervas eina per kriaušinį raumenį, o ne po juo, todėl yra didesnė suspaudimo rizika.
• Uždegimas: raumens uždegimas ar patinimas, dažnai dėl pasikartojančių judesių ar mikrotraumų, gali dirginti nervą.

Rizikos veiksniai

Veiksniai, didinantys kriaušinio raumens sindromo išsivystymo tikimybę:

• Fizinis aktyvumas: intensyvus sportas, ypač bėgimas, dviračių sportas ar svorių kilnojimas, gali perkrauti kriaušinį raumenį.
• Ilgalaikis sėdėjimas: ilgas sėdėjimas, ypač ant kietų paviršių ar netaisyklingoje pozoje, dirgina raumenį.
• Laikysenos problemos: netaisyklinga laikysena, dubens asimetrija ar stuburo iškrypimas (skoliozė) keičia raumens įtampą.
• Traumos istorija: ankstesni klubo, sėdmenų ar apatinės nugaros sužalojimai didina riziką.
• Sėdmenų raumenų silpnumas: silpni ar nebalansuoti sėdmenų raumenys gali sukelti kompensacinį kriaušinio raumens perkrovimą.
• Lytis: moterys dažniau serga dėl platesnio dubens, kuris keičia raumens biomechaniką.
• Amžius: kriaušinio raumens sindromas dažniau pasitaiko 30–50 metų amžiaus žmonėms dėl raumenų ir sąnarių nusidėvėjimo.

Kriaušinio raumens sindromo simptomai

Kriaušinio raumens sindromo simptomai gali skirtis priklausomai nuo suspaudimo stiprumo ir individualių veiksnių. Dažniausiai pasitaiko šie požymiai.

Pagrindiniai simptomai:

• Skausmas sėdmenyse: skausmas giliai sėdmenų srityje, kuris gali plisti į apatinę nugaros dalį ar šlaunį.
• Sėdimojo nervo skausmas: degantis, dilgčiojantis ar šaudantis skausmas, plintantis nuo sėdmenų į užpakalinę šlaunies dalį ar net blauzdą.
• Tirpimas ar dilgčiojimas: jausmas, tarsi koja „degtų“ ar būtų „adatomis badoma“.
• Skausmas sėdint: diskomfortas stiprėja ilgai sėdint, ypač ant kietų paviršių.
• Sunkumai vaikštant ar bėgant: kriaušinio raumens sindromo skausmas gali stiprėti atliekant judesius, susijusius su klubo rotacija.

Kiti simptomai:

• Raumenų silpnumas: jausmas, kad koja silpnesnė ar sunkiai valdoma.
• Skausmas keičiant pozą: diskomfortas stiprėja stojantis, lenkiantis ar sukant klubą.
• Simptomų stiprėjimas vakare: po dienos veiklos skausmas gali tapti intensyvesnis.

Kaip atskirti galimas priežastis?

Esant disko išvaržai, dažnai būna:

• juosmens skausmas;
• skausmo plitimas žemyn koja;
• jėgos ar jutimo sutrikimai;
• simptomų paaštrėjimas lenkiantis.

Esant kriaušinio raumens sindromui:

• skausmas dažniau prasideda sėdmenyje, tačiau gali taip pat plisti į koją;
• sustiprėja ilgai sėdint;
• jaučiamas tempimas ar deginimas sėdmenyje;
• juosmuo gali būti visai neskausmingas.

Žinoma, tikslią diagnozę nustato specialistas, tačiau svarbu suprasti, kad ne visais atvejais reikalingas sudėtingas gydymas – dažnai padeda tikslingi pratimai. Štai vienas iš jų.

Pratimas sėdimojo nervo atlaisvinimui

Šis pratimas skirtas pratempti kriaušinį raumenį ir tokiu būdu sumažinti spaudimą tenkantį sėdimajam nervui.

Gulimas kriaušinio raumens tempimas („4“ pozicija).

Kaip atlikti:

• Atsigulkite ant nugaros.
• Vieną koją sulenkite ir uždėkite jos kulkšnį ant kitos kojos kelio (susiformuoja „4“).
• Rankomis apkabinkite atraminę koją ir švelniai traukite link savęs.
• Laikykite 20–30 sek.
• Kartokite 2–3 kartus.

Tempimo pojūtis turėtų koncentruotis į sėdmenį. Atlikę šį pratimą turėtumėte jausti palengvėjimą ir skausmo sumažėjimą.

Jeigu jaučiate, kad reikia pasikonsultuoti su specialistu, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris nustatęs poreikį, gali skirti 10 nemokamų kineziterapeuto procedūrų.