Lapkričio 8-oji – Tarptautinė radiologijos diena. Jos proga Centro poliklinikos Radiologijos ir funkcinės diagnostikos skyriaus vedėja Jurgita Šilanskiene atskleidžia dažniausius su radiologija susijusius mitus, baimes, pasakoja apie spinduliuotę, įrangos pažangą ir nuolatinį tobulėjimą. O Tarptrautinės radiologijos dienos proga visiems primena – mylėkite save ir tikrinkitės sveikatą profilaktiškai!
Kuo Tarptautinė radiologijos diena yra ypatinga Jums asmeniškai ir visam skyriui?
Ši diena ypatinga dėl kelių priežaščių. Pirma, tai radiologijos istorijos priminimas, nes lapkričio 8-oji pasirinkta neatsitiktinai. Šią dieną 1895 metais Vilhelmas Konradas Rentgenas atrado naują spindulių rūšį, vėliau pavadintą rentgeno spinduliais. Antra - tai diena, kuomet turime progą atkreipti visuomenės dėmesį į save, nes labai dažnai liekame „nematomi”: žmonės dažnai nesusimąsto, kokia didžiulė profesionalių specialistų komanda dirba, kad tyrimai būtų saugūs, greiti, o diagnostika tiksli. Na, ir trečia – tai yra šventė visai radiologijos bendruomenei. Švenčiame ir džiaugiamės, kad esame radiologijos „šeimos” dalimi, sveikiname vieni kitus, dalinamės savo džiaugsmais ir vargais, šia proga neretai būna organizuojamos konferencijos.
Naudodamasi proga noriu padėkoti Centro poliklinikos Radiologijos ir funkcinės diagnostikos skyriaus kolektyvui už atsidavimą, profesionalumą ir komandinį darbą, bei palinkėti niekada nepritrūkti ryžto, išminties ir veržlumo siekti užsibrėžtų tikslų.
Kokia yra svarbiausia radiologo užduotis gydymo procese?
Radiologas yra svarbi paciento gydymo proceso dalis. Peržiūrėjęs radiologinius vaizdus, jis nustato pakitimus, jų išplitimą, tokiu būdu padeda parinkti optimaliausią gydymo metodą, taktiką, įvertina atsaką į gydymą, diagnozuoja gydymo komplikacijas. Be to, šiandien gydytojai radiologai gali ne tik diagnozuoti, bet ir gydyti ligas intervencinės radiologijos metodais.
Ką daro radiologijos technologas?
Radiologijos technologas yra radiologijos skyriaus veidas, nes tiesiogiai bendrauja su pacientais, juos pasitinka, padeda supildyti sutikimus tyrimui, suteikia informaciją apie atliekamą tyrimą, nuramina jeigu pacientas turi baimių, atsako į iškilusius klausimus, suplanuoja ir atlieka tyrimą, prireikus – kontaktuoja su gydytoju. Radiologijos technologo dėka kokybiškas vaizdas ir informacija pasiekia radiologą ir tai tiesiogiai nulemia ligos diagnozę ir tolimesnį paciento gydymo kelią.
Kaip keitėsi radiologija per pastaruosius 10–20 metų?
Radiologija yra sparčiai besiplėtojanti, naujausiomis šiuolaikinėmis technologijomis grindžiama medicinos diagnostikos ir gydymo sritis.
Prieš 20 metų, kai dar buvau medicinos studijų studentė, tokio dėstomo dalyko kaip radiologija nebuvo – jis vadinosi Spindulinė diagnostika, neturėjome net vadovėlio (pirmasis Lietuvoje radiologijos vadovėlis išleistas tik 2005 m.).
Gydytojai radiologai vertindavo prie negatoskopų prikabintas rentgenogramas, o joms gauti buvo naudojamos rentgeno juostos kasetėse ir ryškinimo fotolaboratorijos. Skaitmenizavus radiologinius vaizdus, pasikeitė ir gydytojo radiologo darbo vieta ir aplinka. Skaitmeninius vaizdus galima greitai ir patogiai peržiūri kompiuterizuotose diagnostinėse darbo stotyse, įrašyti į el. laikmenas, persiųsti į nuotolines darbo stotis.
Pamenu, kai buvau studentė gyd. radiologai mums pasakojo apie ateities perspektyvas, teleradiologiją, apie galimybes nuotoliu dirbti visoje Lietuvoje ir pasaulyje. Tuomet tai atrodė kaip koks sapnas ir nepasiekiama svajonė, bet šiandien teleradiologija ir darbas nuotoliniu būdu yra daugumos gyd. radiologų kasdienybė.
Labai sparčiai ištobulėjo radiologinė aparatūra, kompiuterizuotos sistemos, programinės įrangos. Pacientams tyrimai darosi saugesni ir greitesni. Radiologijoje vis plačiau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas.
Dar prieš 10‒15 m. radiologams nemokamai buvo teikiamas pienas ir mokami priedai už pavojingą darbą. Dabar situacija pasikeitusi iš esmės. Kodėl? Kas tai nulėmė?
Taip. Teikdavo ne tik pieną, bet būdavo trumpesnė darbo diena bei ilgesnės atostogos. Tačiau jau senai šių privalumų neliko. Situacija pasikeitė, nes modernėjant įrangai labai sumažėjo darbuotojų apšvita. Dirbant su magnetinio rezonanso tomografo (MRT) ir ultragarsiniais tyrimais (UG) ar aprašinėjant tyrimus nuotoliniu būdu apšvitos visai negaunama.
Kokios yra dažniausios baimės, kurias pacientai turi prieš radiologinius tyrimus, ir kaip jas išsklaidote?
Dažniausiai susiduriame su apšvitos baime atliekant rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimus (KT). Pasitaiko pacientų, kurie net atsisako atlikti tyrimą, bijodami susirgti vėžiu. Tačiau galiu nuraminti, kad gaunama apšvita yra minimali ir tyrimai saugūs. Pavyzdžiui, atliekant įprastinius krūtinės ląstos, stuburo ar galūnių rentgeno tyrimus gaunama apšvita, kuri prilyginama gamtinei apšvitai, kurią žmogus nuolat gauna iš kosminės spinduliuotės, statybinių medžiagų, maisto ir pan. Gydytojai radiologai visada vadovaujasi principu, kad procedūros nauda pacientui būtų didesnė, nei patiriama žala.
Su kokiais mitais apie radiologiją teko susidurti?
- Kad po rentgeno diagnostinio tyrimo tapsiu radioaktyvus – tikrai taip nebus. Rentgeno spinduliuotė paciento kūne nesikaupia, o pro jį praeina. Visai kita situacija yra atliekant branduolinės medicinos procedūras, kai jų metu radiofarmaciniai vaistiniai preparatai diagnostikos ar gydymo tikslais suleidžiami į paciento organizmą, tada pacientas laikinai tampa radioaktyvus.
- Kad radiologinių tyrimų atsakymus iš karto po tyrimo atspausdina kompiuteris – taip nėra. Tyrimo metu gautus vaizdus, kurių kiekis priklauso nuo tyrimo tipo vertina ir aprašinėja gydytojas radiologas.
- Visas ligas ir būkles galima nustatyti radiologiniais tyrimais. Esu net girdėjusi iš pacientų pasvarstymų, kad pvz. norėtų atlikti viso kūno KT ir tuomet jau sužinotų visas ligas. Tačiau radiologiniai tyrimai yra veiksmingiausi, kai jie derinami su klinikine informacija, paciento ligos istorija ir kitais diagnostiniais metodais. Todėl vien radiologinio tyrimo gali nepakakti nustatyti ligą. Būna situacijų kai žmogui skauda, o radiologiniai tyrimai „nerodo” priežasties.
Kaip skiriasi rentgeno, ultragarso, kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai ir vaidmuo medicinoje?
Visi šie tyrimai svarbūs ir vienas kitą papildantys. Kokį tyrimą pirmiau atlikti, nulemia esama situacija ir įtariama patologija. Pvz. esant ūmiai traumai ir įtariant kaulo lūžimą, greičiausias ir prieinamiausias tyrimas bus rentgenograma. O, tarkime, įtarus UG metu patologinį darinį kepenyse, detalesniam ištyrimui gali būti paskirtas KT ar MRT tyrimas. Jei norime išvengti jonizuojančios spinduliuotės (pvz., tiriant vaikus, nėščias moteris) tuomet skiriame UG ir MRT tyrimus.
Kaip manote, kokia bus radiologijos ateitis – ar dirbtinis intelektas kada nors pakeis radiologą?
Išties, dabar daug kalbama apie dirbtinio intelekto pritaikymą ir naudą radiologijoje. Jo naudojimas palengvina ir pagreitina gydytojų radiologų darbą, padidina diagnostikos tikslumą, bet mes abejojame, kad jis gali pakeisti žmogų. Todėl bandome jį prisijaukinti ir su juo susidraugauti, žiūrėti į jį ne kaip į konkurentą, kuris kėsintųsi į mūsų darbo vietą, o kaip į naudingą pagalbininką.
Kiek svarbus yra nuolatinis mokymasis radiologijoje – ar tenka dažnai tobulintis, sekti naujoves?
Radiologijoje nuolatinis mokymąsis yra neišvengiamas ir būtinas. Visų pirma, sparčiai tobulėja ir keičiasi įranga, modernėja technologijos ir programine įranga, turime mokėti jomis naudotis. Atsiranda naujų tyrimų metodikų ar patobulinimų, naujų radiologinių vertinimo sistemų, klasifikacijų, gairių ir pan. Tik sekant naujoves, galime pacientams suteikti moderniausias paslaugas, pagreitinti savo darbą, lengviau komunikuoti su klinicistais, suprasti ir atsakyti į suformuluotus klausimus.
Ką palinkėtumėte Tarptautinės radiologijos dienos proga?
Palinkėčiau mylėti save ir nepamiršti rūpintis savo sveikata. Labai svarbu tikrintis sveikatą profilaktiškai. Jei gydytojas paskiria radiologinių tyrimų (rentgeną, ultragarsinį tyrimą, KT, MRT ar kt.), nebijoti ir nedelsti juos atlikti. Jei kyla abejonių, visada gali pasitarti su gydytoju, kuris suprantamai paaiškins apie tyrimo eigą ir atsakys į klausimus. Ankstyva ligų diagnostika padeda išsaugoti sveikatą ir gyvybę.
