Centro poliklinikos Klinikinei laboratorijai prieš pusmetį vadovauti pradėjęs dr. Valdas Banys gali pasigirti įspūdinga karjera bei sukauptu patirties ir žinių bagažu. Bet nesigiria ir viliasi, kad įgyvendinti planai geriausiai atspindės per karjerą įvairiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose sukauptą vertingą bagažą.

O planų dr. V. Banys mūsų laboratorijai turi ambicingų. Vienas tokių – akredituoti ją pagal klinikinėms laboratorijoms taikomą kokybės standartą ISO 15189 („Medicinos laboratorijos. Kokybės ir kompetencijos reikalavimai“). Lietuvoje pagal jį akredituotos vos 7 laboratorijos ir dauguma jų – privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

„Mūsų poliklinikos laboratorija yra profesionali, moderni ir pažangi bei turi daug potencialo konkuruoti su pagal aukščiausius kokybės standartus akredituotomis klinikinėmis laboratorijomis. Akreditacijos procesas nebus greitas, tai didelis ir nuoseklus darbas, bet tikiu, kad kartu su komanda mes jį padarysime ir tapsime pirmąja poliklinika Lietuvoje, kuri bus akredituota pagal ISO 15189 standartą“, – sako Klinikinės laboratorijos vedėjas dr. V. Banys.

Dr. V. Banys yra Europos klinikinės chemijos ir laboratorinės medicinos federacijos (EFLM) akademijos narys, Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos (LLMD) narys nuo 2006 m., o jos valdybos narys – jau trečią kadenciją. Patirties laboratorinės medicinos gydytojas, baigęs doktorantūrą, sėmėsi VUL Santaros klinikose, kur dirbo 16 metų, ėjo vedėjo pareigas Raudonojo kryžiaus ligoninėje, dirbo privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Yra nuolatinis laboratorinės medicinos konferencijų, seminarų, kongresų dalyvis, ilgametis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas. Kažkada dr. V. Banys svajojo tapti chirurgu, bet kaip pats sako, gyvenimas sudėliojo savaip: laboratorinėje medicinoje tuo metu jau dirbusi žmona pakvietė jį į šią sritį ir jis joje pasiliko „su visam“.

„Labiau negu lemtimi tikiu mokslu, bet tikrai nesigailiu, kad nesu chirurgas. Laboratorinė medicina yra ne tik labai įdomi, bet ir nuolat besikeičianti ir tobulėjanti sritis, kuri neleidžia apsnūsti – turi nuolat domėtis ir sekti naujoves“, - pabrėžė dr. V. Banys.

Beveik 60 darbuotojų turinti Centro poliklinikos laboratorija, kurioje dirba laboratorinės medicinos gydytojai, medicinos biologai ir biomedicinos technologai, per metus atlieka daugiau kaip 1,2 milijono tyrimų. Didžioji dauguma jų – biocheminiai (64 proc.), hematologiniai (16 proc.) ir bendrosios citologijos (11 proc.) tyrimai. Laboratorijos vedėjas turi dar vieną tikslą – praplėsti tyrimų spektrą.

„Nuo tada, kai atėjau į laboratorinės medicinos sritį – 2006 metais – laboratorinės medicinos galimybės ir atliekamų tyrimų spektras bei greitis pasikeitė įspūdingai. Programinės įrangos sprendimai leidžia įgyvendinti tai, kas anksčiau buvo tik popieriuje. Pavyzdžiui, tėkmės citometrija buvo naudojama tik moksliniuose tyrimuose, o šiandien ji padeda aptikti net pavienes kraujo vėžio ląsteles ir pradėti gydymą ligai neišvešėjus. Taip pat inovacijų pagalba reikšmingai sumažėjo analizinių klaidų. Štai Šveicarijoje į laboratorinę mediciną jau reikšmingai įsilieja ir dirbtinis intelektas – neabejoju, kad tokias pat perspektyvas netrukus turėsime ir mūsų šalyje. Savo laboratorijoje turime ir modernią įrangą, ir patyrusių specialistų komandą, todėl galime plėsti tyrimų spektrą. Netrukus pasiūlysime pacientams tyrimų paketus bei išsamesnius alergijos tyrimus“, – sako Klinikinės laboratorijos vedėjas.

Vedėjas įsitikinęs, kad kraujas, o ne akys yra žmogaus veidrodis, iš kurio galima ne tik aptikti jau esamas ligas, bet ir jas numatyti.

„Padidėję tam tikri kraujo rodikliai parodo ligą. Tačiau kraujo tyrimų pagalba galime ne tik rasti jau esamą ligą, bet ir numatyti gresiančią – pavyzdžiui pagal B tipo natriuretinio peptido rezultatus nustatyti riziką susirgti širdies nepakankamumu, o pagal didelio jautrumo troponino rezultatus – riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Kraujo tyrimai taip pat yra atliekami gydymo efektyvumo stebėsenai. Klasikinis pavyzdys – protrombino laiko tyrimas, kuris padeda įvertinti trombozei gydyti skirtų vaistų tinkamumą. Pagal šį tyrimą galima nustatyti, ar skirtas gydymas veikia efektyviai, ar vaistą geriau keisti kitais antikoaguliantais arba peržiūrėti paskirtą vaisto dozę“, – atskleidžia dr. V. Banys.

Paklaustas, kodėl tyrimus komentuoti gali tik laboratorinės medicinos gydytojas, Klinikinės laboratorijos vedėjas pabrėžia, kad tam reikia ir žinių, ir patirties.

„Tam, kad visapusiškai įvertintum tyrimą, reikalingas 11 metų trunkantis gydytojo išsilavinimas. Neretai tiesiog pasižiūrėti, ar tam tikras tyrimo rodmuo telpa į nurodytas pamatinių biologinių verčių ribas, neužtenka. Juolab, kad šias ribas nustato įrangos, kuria atliekamas tyrimas, gamintojas. Toks gamintojas gali būti iš Jungtinių Valstijų ar Japonijos, kuris tyrimo ribas nustatinėja statistiškai tirdamas būtent tos šalies populiaciją. O juk žmonės skirtingi ir kas vienam yra „normos“ ribose, kitam – nebūtinai. Taigi, jeigu tyrimo rezultatas patenka į taikomas „normos“ ribas, tačiau yra arti ribinių verčių, dar nereiškia, kad ligos nėra. Ir atvirkščiai – tyrimas gali rodyti saikingą nuokrypį, bet tas nuokrypis nebūtinai reiškia ligą. Būtent tam ir reikalingas gydytojas, kad įvertintų visumą ir, remdamasis savo žinių bagažu, atsižvelgtų į kitas diagnozavimui reikšmingas aplinkybes“, – sako V. Banys, pats netolimoje ateityje planuojantis pradėti konsultuoti pacientus paaiškindamas jiems tyrimų rezultatus.

Į greituosius testus dr. V. Banys žiūri skeptiškai ir ragina aklai jais nesikliauti.

„Laboratorijose greitieji testai taip pat naudojami, tačiau jų naudojimas griežtai reglamentuotas ir prižiūrimas. Tuo tarpu vaistinėse ir kitose prekybos vietose parduodamų savityrai naudojamų greitųjų testų naudojimas yra niekieno nekontroliuojamas. Aš savityra ir savigyda užsiimti nerekomenduoju ir raginu kreiptis į medikus, o tyrimus atlikti sertifikuotose asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose“, – sako Centro poliklinikos Klinikinės laboratorijos vedėjas dr. V. Banys.

Faktai apie laboratoriją:

• Skubos tvarka Centro poliklinikos Klinikinėje laboratorijoje atliekami tyrimai (CRB, gliukozės, bendrasis hematologinis tyrimas, protrombino laikas, troponinas I, d-dimerai) užtrunka iki valandos. Dauguma planinių – paprastai ištiriami per 2 valandas.
• Klinikinė laboratorija užtikrina 98 proc. visų Centro poliklinikos laboratorinių tyrimų poreikių, tik 2 proc. tyrimų pagal sutartis yra atliekami kitose laboratorijose.
• Laboratorijos įranga nuolat tikrinama ir prižiūrima, taikomos specialios dienos, savaitės, mėnesio ir pusmečio priežiūros procedūros.
• Centro poliklinikos laboratorijoje atliekami ir molekuliniai tyrimai. Šiandien jų pagalba diagnozuojamos lytiškai plintančios ligos. Molekuliniai tyrimai nuo kitų skiriasi tuo, kad kraujyje tiriami ne antikūnai prieš sukėlėją arba sukėlėjo baltymas, o jo genetinė medžiaga.
• Genetinių tyrimų Centro poliklinikos laboratorija neatlieka. Kol kas.