Ne vienas esame matę filmukus, kuriuose žinomi žmonės, nuomonės formuotojai, savo dieną pradeda lediniame vandenyje – vieni renkasi ledo vonias, kiti lenda į užšalusio ežero eketę ar brenda į retai kada daugiau 18 laipsnių temperatūrą pasiekiančios Baltijos jūros bangas. Ar tai tik mados reikalas, ar šalčio terapija iš tiesų yra geras būdas grūdinti organizmą, stiprinti imunitetą ir jaustis geriau?
Apie šalčio terapiją išsamiai pasakoja mūsų gyvensenos medicinos specialistė Erika Jakutaitė.
Šalčio terapijos, dar kitaip vadinamos krioterapija (iš graikų kalbos „krio" (κρύος, kryos) reiškia šaltį arba ledą, o „terapija" (θεραπεία, therapeia) – gydymą) pagrindinis tikslas yra šilumos pašalinimas, padedant sumažinti kūno ir audinių temperatūrą bei koreguoti kraujotaką. Pastaraisiais metais šalčio terapija vis labiau populiarėja, tačiau tai anaiptol nėra naujas sveikatos stiprinimo būdas.
Dar Hipokratas minėjo ledo ir sniego naudojimą gydant edemas, dėl to kai kurių autorių yra laikomas krioterapijos seneliu. Napoleono Didžiosios armijos chirurgas buvo vienas pirmųjų, kuris rekomendavo naudoti ledą ir sniegą ,,neskausmingoms“ kareivių galūnių amputacijoms bei operacijoms atlikti. Na, o viso kūno krioterapijos šaknys siekia Japoniją, kur atsirado pirmosios krioterapijos kameros. Taigi, kuo šalčio terapija mums yra aktuali šiandien?
Yra išskiriami keli šalčio terapijos būdai:
panirimas į šaltą vandenį - (angl. CWI - cold water immersion),
viso kūno krioterapija* – (angl. WBC - whole body cryotherapy),
ledo terapija – (angl. ice application),
kita – pvz. kriokompresiniai įrenginiai, skirti vienos kūno dalies vėsinimui.
* Asmuo yra veikiamas šaltu oru apie 2–3 minutes specialiose krioterapijos kamerose. Šaltas oras, paprastai tiekiamas skysto azoto arba atšaldyto šalto oro pavidalu.
Fiziologiškai krioterapijos veiksmingumas pirmiausia yra laikomas svarbiu dėl teigiamo poveikio ūmiam ir lėtiniam skausmui. Šalčio terapijos taikymas ilgą laiką buvo laikomas veiksmingu gydant pirminius ir antrinius audinių pažeidimus bei su tuo susijusį organizmo uždegiminį atsaką. Mokslinėse apžvalgose yra išskiriama šalčio terapijos nauda miego kokybei, kūno atsistatymui po fizinio aktyvumo, kraujotakai - įskaitant optimalią kūno termoreguliaciją ir vyrų erektilinės funkcijos gerinimą.
Pastaraisiais metais ypač padaugėjo mokslinių įrodymų apie šalčio terapijos galimą poveikį emocinei sveikatai, įskaitant nuotaikos, streso, depresijos, nerimo valdymą, energingumą, gyvenimo kokybę bei gerovę. Šalto vandens vonios aktyvina noradrenalino ir dopamino hormonų gamybą (pastarojo net iki 250 proc. !), o tai skatina smegenų kilmės neurotrofinio faktoriaus (angl. BDNF – brain derived neurotrophic factor) išsiskyrimą. BDNF palaiko neuronų augimą, plastiškumą ir išgyvenimą, todėl jo koncentracijos didinimas gali būti reikšmingas kognityvinėms funkcijoms ir emocinei sveikatai.
Taip pat stebimas teigiamas poveikis imuninei sistemai, ypač naudojant kontrastinį dušą – kas 30 s. kaitaliojant šiltą (25–30 ° C) ir šaltą (12–15° C) vandenį. Svarbu paminėti, jog kūno grūdinimas turi būti ne staigus, bet lėtas ir nuoseklus procesas, kitu atveju, gali turėti neigiamą poveikį.
Kūno grūdinimo metu dalis baltųjų adipocitų – „nesveikųjų riebalų“ yra transformuojami į ruduosius adipocitus – „sveikuosius riebalus“. Rudieji adipocitai organizme atlieka termoreguliacinę (kūno šildymo) funkciją bei aktyvina baltuosius adipocitus, tokiu būdu mažindami poodinio riebalinio audinio sluoksnį, kitaip tariant – padeda reguliuoti kūno svorį, apsaugo organizmą nuo nutukimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Remiantis, sukauptais moksliniais duomenimis apie šalčio terapijos naudą sveikatai, šis sveikatinimosi būdas įvardijamas ir kaip vienas iš ilgaamžiškumą skatinančių veiksnių.
Siekiant saugaus sveikatinančio poveikio, verta laikytis atsargumo priemonių ir išskiriamų rekomendacijų bei pasitarti su jus prižiūrinčiu gydytoju. Nesant sveikatos būklės apribojimų šalčio terapijai, vis tiek patariama neskubėti ir prie šalčio kūną pratinti palaipsniui. Laipsnišką poveikį galima pasiekti pradedant nuo švelnesnių šalčio terapijos būdų bei ilginant ekspozicijos trukmę ir / ar mažinant temperatūrą. Žemiau išskiriami skirtingi praktikoje naudojami krioterapijos pavyzdžiai nuo švelniausių iki ekstremalesnių:
- Atskirų kūno dalių laikymas šaltame vandenyje, pvz. veido prausimas vėsiu vandeniu ar rankų mirkymas šaltame vandenyje.
- Kontrastinis dušas (naudojant ryte – padeda prabusti, kūnui pereiti į aktyvų režimą).
- Šaltas dušas (naudojant vakare – gerėja miego kokybė).
- Ledo vonios.
- Maudynės ežere ar eketėje (priklausomai nuo metų laiko).
Krioprocedūros uždarose erdvėse yra atliekamos specialistų priežiūroje, pritaikant šalčio ekspoziciją individualiai.
Taigi, siekdami saugaus šalčio terapijos pritaikymo savo kasdienybėje, pirmųjų žingsnių galime imtis jau vasarą: pabraidyti vėsiame vandenyje, pradėti rytais veidą prausti šaltu vandeniu, išmėginti lengvą kontrastinį dušą. Didelė tikimybė, kad šaltąjį sezoną pasitiksime sveikesni ir atsparesni virusams
Šalčio terapijos ribojimas arba nerekomenduojamas išvis:
Laikinas šalčio terapijos apribojimas yra rekomenduojamas šiais atvejais, kol būklė nepasikeis: |
Šalčio terapijos naudojimas nepatartinas šiais atvejais: |
Nėštumas |
Asmenims, vyresniems nei 80 metų |
Esant šiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams:
|
|
Ūminės ligos ar infekcijos |
Esant šiems endokrininės sistemos sutrikimams:
|
Kraujospūdis ≥160/100 mmHg arba <100/60 mmHg |
Esant šiems imuninės sistemos sutrikimams:
|
Karščiavimas |
Esant organų nepakankamumui:
|
Odos pažeidimai |
Esant šiems onkologiniams sutrikimams:
|
Sunki anemija (Hb ≤ 80 g/l) |
Esant šiems neurologiniams ar psichikos sutrikimams:
|
Elektrolitų sutrikimai |
Esant dermatologiniams sutrikimams – pūlingiems / gangreniniams odos pokyčiams. |
Vidutinio sunkumo ar sunki trombocitopenija (PLT < 50 × 109/l) |
Esant oftalmologiniam sutrikimui - glaukomai. |
Dabartinis gydymas kardiotoksiniais ar spazmogeniniais vaistais |
|
Bet koks vykstantis antineoplastinis gydymas |
|
Per didelis odos prakaitavimas |
|
Kacheksija ar bendras negalavimas (pvz., galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, drebulys, neišsimiegojus) |
|
Klaustrofobija (tais atvejais, kai yra taikoma viso kūno krioterapija krioterapijos kamerose) |
|
Šalčio netoleravimas |
|
Esant apsvaigimui nuo alkoholio |